Vaida Gaurilovaitė- „Džiugo“ vidurinės mokyklos abiturientė. Besiruošiant nežmonišku greičiu artėjantiems egzaminams, mergina nepamiršta ir savo didžiausios gyvenime aistros- fotografijos. Ne paslaptis, kad tolimesnį savo gyvenimo kelią ji ketina susieti būtent su šia meno kryptimi. Išduosiu dar vieną paslaptį- ne už ilgo turėtų pasirodyti ir asmeninė Vaidos darbų paroda. Taigi supažindinu su Vaida- mergina, nestokojančia humoro jausmo bei originalių idėjų kiekvienam savo darbui.
- Kodėl pradėjai fotografuoti?
O, tai taip senai buvo, lyg priešistorė. Tikriausiai pradėjau todėl, kad suvokiau, jog fotografija- tai tobulo grožio ar nepakartojamos akimirkos išsaugojimas. Ir man atsirado tas noras išsaugoti kiekvieną akimirką, nesvarbu ar jos kūrybiškai suvaidintos ar realios.
- Ar senai fotografuoji?
Apie trejetą metų jau rimčiau į fotomeną žiūriu, o anksčiau kaip ir daugelis fotografuodavau su iš tėvų „pasiskolinta“ muilinuke.
- Žinau, kad tu jau senai nebefotografuoji su vadinamąja muilinuke. Kiek gi tavo fotoaparatas atsiėjo? Ir ar iš viso fotografija brangus užsiėmimas?
Teisybė, nebefotografuoju su muilinuke, bet mielai norėčiau prisimint tą jausmą, kai lauki, ieškai tinkamo kadro ir oplia- kadras yra, jo jau nebepakeisi. O fotografija- brangus malonumas. Jai jau nemažai esu skyrusi pinigėlių: nuotraukų ryškinimas, jų pateikimas... Už savo fotoaparatą sumokėjau apie 3000 Lt. Bet, žinoma, reikėjo ir stovo, blyksčių ir kitų įvairiausių priedų.
- Kas tave įkvepia?
O šito nesu pastebėjus. Man tiesiog šauna idėjos „iš lubų“.
- Tavo nuotraukų yra daug ir jos visos tikrai skirtingos. Ką tu nori jomis pasakyt?
Kiekviena mano nuotrauka- tai tarsi mintis ar žodžiai žmonėms, kurie nesugeba klausyti ir išgirsti, bet gal kada nors situacija pasikeis- gal atsiras daugiau suprantančių mano idėjas „iš lubų“.
- Ką mėgsti fotografuoti: žmogų, peizažus, o gal dar ką nors?
Žmonės, žmonės ir dar kartą žmonės. Man patinka žaisti su žmonių išraiškomis. Jų pagalba išreiškiu norimą mintį, frazę, atskleidžiu savo idėją.
- Nesunku susikalbėti su modeliu? Jis ar ji supranta tavo mintį, kurią nori išreikšti?
Sunku būna tik tada, kai su žmogumi pirmą kartą dirbi, bet galiausiai, manau, jis mane pradeda suprasti, suvokia ko man reikia iš jo. Turiu vieną modelį. Ji mane supranta, aš ja pasitikiu ir su jos pagalba realizuoju savo idėjas.
- Kur galima išvysti tavo darbus?
Vieni iš pirmųjų ir geresnių kadrų vis dar puošia mano mokyklos koridorių. Bet, aišku, norisi parodyti geresnius savo kadrus, tad šiuo metu yra planų surengti naujausių darbų parodą.
- Ką jau esi pasiekusi fotografijoje? Ką laimėjai?
Mano didžiausias pasiekimas toks, kad didžiuojuosi savimi, kad sugebu atrasti kažką gero. Negaliu pasigirti gausybe laimėjimų. Svarbus laimėjimas- buvau apdovanota LR Aplinkos ministerijos už menišką vandens, kaip gamtos ir žmogaus gyvenimo dalies, atskleidimą. Keletas nuotraukų buvo spausdinamos Telšių jaunimo žurnale WOBA, publikuojamos Telšių informacinėje internetinėje svetainėje.
- Kaip įsivaizduoji savo kūrybinę ateitį?
Tikiuosi nepaleisti fotoaparato iš rankų ir kurti toliau, tobulinti savo įgūdžius ir žinias. O norų ir svajonių yra daug ir didelių ir jos tikrai yra susijusios su fotografija.
- Ar linkėtum ir kitiems pasirinkti fotografiją kaip ateities perspektyvą?
Fotografija yra puiki kaip minčių išraiškos forma, meniškai praleidžiamas laisvalaikis ar sielos pamaloninimas. O ar fotografija gera perspektyva ateičiai, manau, kiekvienas turėtų apgalvoti pats.
Simona Grigalauskytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą