2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

Žiema, žiema...


Šalta...Minusinė temperatūra...
Šilčiau...Lauke jau pliusas...
Vėl šalta...
Taip ir neaišku, lietuviška žiema čia, ar primenanti emigrantų kraštą - Angliją... Oras toks permainingas kaip ir pats žmogus, kiekviena krintanti snaigė atspindi mūsų charakterio bruožus - mes būnam pikti ir grėsmingi, malonūs ir laimingi, atgrasūs ir nepakartojamo grožio...Mes kaip ir tas žiemos oras - esam nuolat besikeičiantys,pyktis ištirpsta kaip sniegas ir būnam gležni kaip iš po pusnies besikalanti žolytė.
Reiktų džiaugtis kiekviena akimirka, o besibaigiantis gruodis ir pradžia sausio tokie gražūs ir meilės kupini mėnesiai, kiekvienas atsimename seniai matytus gimines, draugus, pažįstamus... Visi norim šilumos, artumo, meilės ir jaukumo...
Sakoma, žmogus savo likimo kalvis. Vadinasi, ko nori, tą turi. Svarbiausia: labai norėti, pasistengti ir tikėti!!!
Gražios žiemos ir kūrybingų ateinančių 2010 - ųjų!

Nuoširdžiai

Stebuklingesnė nei visada, rami ir sutelkta, šmaikšti, kvapesnė už puskilogramį cinamono

WOBA šeima

MUZIKA

Tą, rodos, niekuo neypatingą šeštadienio vakarą skubėjome į Telšiuose atidarytą naują klubą ACTION. Žinojome, kur einame ir kas mūsų laukia. Tąkart atmosferą kaitino dvi nepakartojamos grupės: THE COLOURS OF BUBBLES (Šiauliai) ir JAM JAM (Vilnius). Visa tai paliko begalę įspūdžių draugams, o ypač man ir kolegei Martynai, nes būtent mums pasitaikė gera proga pabendrauti su šių grupių nariais. Jie mielai papasakojo šį tą apie save.

Kas tie THE COLOURS OF BUBBLES?
Tai keturi šiauliečiai vaikinai, grojantys muziką, kurios stilius primena lengvą rokenrolą, truputį kantri ir, be abejo, indie roką. Dabartinė grupės sudėtis yra: Julijus (gitara, vokalas), Paulius (bosinė gitara, vokalas), Tomas (gitara) ir Simas (būgnai). Talentingi ir gabūs „burbulai“ patys kuria muziką, bet tenka pagroti ir kitų grupių dainų. Vaikinai džiaugėsi, kad buvo pakviesti koncertuoti į Žemaitijos sostinę gyvo roko ištroškusiam jaunimėliui...
...Tęsinį rasite naujame žurnalo numeryje...

Milda Ruikaitė





O kas tie „Jam Jam“?

Viskas prasidėjo nuo grupės „Back space“, kuriai iširus, likusieji grupės nariai (Audrius Juodzevičius, solo gitaristas, ir Augustas Savickas, bosistas) 2005 m. paskelbė narių atranką ir taip sulaukė naujojo vokalisto ir akustinės gitaros – Liudo Belicko. Visi trys gitaristai keletą mėnesių tiesiog jamino ir grupe nesivadino. Jamas – tai improvizacija, kai vienu metu keli muzikantai tiesiog groja, nežinodami ką, ir žiūri, kas iš to gausis: taip dažniausiai ir gimsta dainos. Kai jie „susigrojo“ ir „prisijaukino“ vienas kitą, nutarė savo muziką paaštrinti, papildyti. Taip prie vaikinų būrio prisijungė jaunasis ir talentingasis būgnininkas Karolis Šimaitis. „Jam Jam“ tapo pilnos sudėties grupe.Scenos artistai savo muzikinės karjeros nepradėjo nuo koverių, kas jau tampa įprasta tarp įvairių atlikėjų. Vyrukai iškart ėmėsi kurti „kažką savo“ jamindami – taip ir atsirado daugelis dainų, kurias grupė dabar groja koncertuose. „Jam Jam“ ne iš kelmo spirti muzikantai: jie entuziastingi, talentingi, reiklūs ir paprasti. Grupės nariai, ne kartą yra tapę lyderiais konkursuose („Iš Lempos“ 2006 m., „Artistų artistas 2“ 2007 m.), sugroję tokiuose festivaliuose kaip „Be2gether“, „GaDi“ ir ne mažiau nei 100 koncertų, vis dar išlieka paprastais ir nosies neriečia.

...Tęsinį rasite naujame žurnalo numeryje...

Martyna Marčenkovaitė

Naujas „dievas“ – M. P.


„Tik „kablų“ nenusilaužk!“ – tai tikriausiai daug kam daugeliui galvoje įstrigusi frazė. O jos „šeimininkas“ ne kas kitas, o žymusis Lietuvos mados guru Mantas Petruškevičius.
Prieš keletą metų Lietuvos žvaigždžių padangėje sužibo naujas talentas – floristas M. P. Tikriausiai niekas net nesitikėjo, kad paprastas puokščių ir gėlių mylėtojas taps toks svarbus mados pasaulyje. Deja, jis ne J. S. ir nuostabiais kūriniais nenustebino plačiosios visuomenės. Tuomet kuo jis taip žavi mūsų šalies žymiąsias ponias? Kuo šis jaunas mados žinovas taip pakeri senyvas damas, kad jos net „kablus“ laužosi dėl M. P. dėmesio?
Atsakymas paprastas: M. P. gražiai aprengia moterį. Tai galėjote pastebėti L. G. – ši dama pretendavo į Lietuvos Prezidentės postą. Kažin kodėl ji nelaimėjo? Gal todėl, kad ją rengė M. P.? Žinoma, kad ne! Juk M. P. žino, ką daro, ir bet ko neduotų apsirengti nė vienai savo poniai, net labiausiai nepatinkančiam asmeniui.
M. P. savo karjerą televizijoje pradėjo nelabai žiūrimo kanalo nelabai žiūrimoje laidoje. Bet slinko metai, M. P. augo ir jo ponių ratas didėjo. Todėl M. P. iš mažos žuvelės vešliame tvenkinyje tapo rykliu skaidrioje jūroje.
Myliu, bučiuoju ir iki!
...Tęsinį rasite naujame žurnalo numeryje...
Simona Grigalauskytė

Mąstyk "ŽALIAI"



Bioplastikas



Pirmą kartą pastebėjusi prekybos centre spalvotus polietileninius maišelius, pamaniau, kad labai įdomiai atrodo. Smagu, kad kažkas sugalvojo, kaip paįvairinti prekybos centrų atributiką. O vėliau išgirdau apie produktą, vadinamą bioplastiku. Panarpliojusi, iš ko jis susideda, pamačiau, kad gaunasi visai įdomus derinukas – „gyvas“ plastikas. Kas tai? Tai labai naudingas ir ekologiškas produktas. Tad pristatau jums „gyvąją“ naujieną – greitai suyrančius polietileninius maišelius!


Pripažinkime, kad esame tapę priklausomi nuo tų velnioniškų daiktų. Jų pilnos virtuvės spintelės ir stalčiai, nuėję į prekybos centrą kiekvieną niekniekį dedame vis į kitą maišelį. Net arbūzą dėtume į jį, tik gaila, kad netelpa... Tačiau maišeliai yra ir naudingi: kai reikia vykti į kokį žygį, į juos susidedi šlapius rūbus ar batus ir jautiesi saugus, nes kiti daiktai lieka sausi. Tačiau nebūtina jų naudoti TOKIU LABAI DIDELIU MASTU.

...Tęsinį rasite naujame žurnalo numeryje...

Karolina Andriekutė

JAUNIMAS JAUNIMUI



Trijų šalių jaunimą sujungė „Millennium Bridge“


Artėjo paskutinė spalio savaitė – rudens atostogos. Nekantriai laukėme, kai visi galėsime susitikti gamtoje, imtis veiklų, priartinančių mus prie meno, kūrybos, perpintų šilto, nuoširdaus bendravimo.
Mes, projekto dalyviai, turėjome bendrą tikslą – pastatyti „Tūkstantmečio tiltą“ per Šventosios upę ir paruošti tarpkultūrinį renginį „Millennium Bridge day“ (toliau – MB). Visą savaitę aktyviai dirbome Mikierių kaime, Anykščių rajone. Keletą dienų skyrėme tilto konstrukcijos parinkimui, techniniams sprendimams išbandyti.

„Millennium Bridge“ įspūdžių knygoje radome tokius įrašus: „Ačiū už malonią atmosferą...“; „Aš perėjau...“; „Labai smagu ir linksma“; „Thanks for Millenium Bridge and fun days.“

...Tęsinį rasite naujame žurnalo numeryje...

Jaunimo grupė „Partners from Lithuania“
El. paštas upetakis@gmail.com

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

POŽIŪRIS

Kalėdos – mulkinimo metas?

Reklama tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekalta priemonė įsiūlyti prekes ar paslaugas. O iš tikro tai labai galinga manipuliavimo priemonė, galinti net formuoti žmogiškąsias vertybes. Tai puikiausiai žino verslo vadybininkai. O ar suvokiame mes patys?
Reklaminis Kalėdų Senelis mums sako: „Visas dovanas radau šiame prekybos centre, turėsiu daugiau laisvo laiko sau.“ Ir šelmiškai mirkteli akį. Kitoje reklamoje Kalėdų Senelis – maždaug 20 metų vyriškis, o vienintelis kalėdinis akcentas – šventiška kepurė. Toks herojus visiškai nepanašus į vaikams įsivaizduojamą storą, žilstelėjusį senelį su didele barzda. Įsijungęs trečiąjį televizijos kanalą išgirstu: „Parašiau Kalėdų Seneliui laišką, kad Kalėdų Senelis neateitų, o ateitų tik Snieguolė.“ Ką mums sako tokios reklamos? Jeigu nori nustebinti šeimos narį, dovanas turi pirkti prekybos centre, išleisdamas begalę pinigų! Dovanos bus dovanojamos ne iš širdies, neįdedant savo fantazijos. O vaikams, matantiems tokias reklamas, kils įvairių klausimų: Kodėl Kalėdų Senelis šelmiškas, seksualus dvidešimtmetis? Kodėl dovanos perkamos gretimame prekybos centre? Ir dar daug kitų „kodėl“.
...Tęsinį rasite naujame žurnalo numeryje...

Marius Samavičius

SKAUTAI

Eilinė neeilinė vasaros diena

Bevaikščiodama nuostabiomis Telšių apylinkės giriomis, pamečiau draugų pėdsakus ir nuklydau į šalį. Teko eiti tokiais gūdžiais ir niekam nepraeinamais takais, kad kartais išgirdus kokį pašalinį garsą, pasidarydavo velniškai nejauku. Ir nepatikėsite! Netyčia pačiame didžiausiame brūzgyne išgirdau šnabždesį. Pasidarė labai nejauku, net baisu. Tuoj mintyse atgaminau paskutinio matyto siaubo filmo motyvus apie žmogėdras ir kitus baubus, gyvenančius tankmėse, iš išgąsčio pradėjau bėgti tolyn.
Staiga mano ausis pasiekė garsus juokas. Atsisukau, ogi ten būrelis juokingai atrodančių vaikų. Išvystas vaizdas privertė mane sustoti ir susimąstyti, ar tikrai verta sprukti nuo kažkokių vaikučių, kurie net perpus už mane jaunesni. Nusprendžiau šitų vietinių paklausti, kur čia rasti išėjimą... Bet suklydau... Šitie maži žmogeliukai puolė mane ir parsitempė pas save į tankmę, kuri nebuvo tokia tanki, net erdvi. Atidžiau pasižiūrėjusi, pamačiau, jog lyg grybai po lietaus čia buvo sudygusios palapinės ir kitokio tipo nešiojamos gyvenamosios patalpos. Įdomu! Įsidrąsinusi puoliau klausinėti pirmo pasitaikiusio žmogučio, kas čia vyksta? Kodėl viduryje miško tiek daug palapinių? Ir mano bei jūsų visų nuostabai, nebuvau išplūsta už nemandagumą ir savo neišmanymą, atvirkščiai – mano naujasis draugas pasisodino mane ant labai įdomaus suolelio (ant penkių virvėmis surištų pagalių) ir papasakojo labai įdomią istoriją...

...Tęsinį rasite naujame žurnalo numeryje...

Eglė Cibulskytė

MUZIKA



Nuo pirmųjų akordų



Žinojai, kad talentų galima atrasti ne vien didmiesčiuose? Abejoji? Dabar tavo dėmesio centre ji – dvidešimt dviejų metų energingoji telšiškė Živilė Ba. Įsitaisome patogiai ir mėgaujamės interviu su kylančiu muzikos talentu.


Nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo, kai pasiėmiau gitarą į rankas. Nuo vaikystės mėgau muziką, bet apsiribodavau tik jos klausymu. Muzikos mokyklos nelankiau, tik chorą pradinėje klasėje... Taigi galima sakyti, kad plaukiau pasroviui ir atsidūriau ten, kur dabar esu.


Kaip dažnai koncertuojate? Nesvarstei apie koncertą gimtame mieste?
Vidutiniškai keletą kartų per mėnesį ir dažniausiai tai būna Vilniaus naktiniuose klubuose ar kavinėse. Kadangi patys koncertų neorganizuojame ir grojame ten, kur pakviečia, apie Telšius rimtai negalvojome. Bet jei sulauktume kvietimo, manau, neatsisakytume.
Ką veiki be dainavimo?
Dabar daugiausia laiko skiriu mokslams, o muzikai atitenka antroji vieta. Apie kitus pomėgius nėra laiko galvoti.. Suprantama, jog be galo mėgstu laisvalaikį su draugais, geru oru – pasibuvimą gamtoje ar pasivaikščiojimą sostinės senamiestyje, taip pat pasivažinėjimą dviračiu. Tačiau, kas to nemėgsta?
Kokios muzikos klausai?
Lengviau būtų pasakyti, kokios neklausau. O mėgstu labai įvairią, dažniausiai tai priklauso nuo metų laiko ir nuotaikos.
Koks jūsų atliekamos muzikos stilius?
Mūsų atliekama muzika – stilių mišinys. Pradedant POP, ROCK, baigiant JAZZ.
Gerbėjai smalsauja, kada bus albumas?
Albumo pažadėti greitai negaliu. Nenoriu skubėti, nes jis turi būti tikrai subrandintas ir kokybiškas gaminys. O iki to ir pačiai reikia užaugti, ir muziką užauginti.


Kas įkvepia kurti dainas?
Žmonės. Nesvarbu, geri ar blogi. Ir muzika – patys geriausi įkvėpimo šaltiniai. O idealai keičiasi – vieni ateina, kiti išeina.
Visos dainos angliškai, kodėl?
Taip lengviau. Lietuvių kalba yra sudėtinga ir norint sukurti originaliai skambantį tekstą, reikia būti poetu. Sakoma, jog tai daininga kalba. galbūt, bet teko ne kartą girdėti tą pačią daina abiem kalbom ir angliškai ji skambėdavo geriau. Kodėl? Sunku paaiškinti.
Pirma daina, kokia ji?
Nelabai pamenu. Kažkas apie paukščius, atrodo... Pačios pirmosios dainos buvo ne visai vykę bandymai, todėl aš jų jau seniai nebegroju ir pamiršau, kaip skamba...


Kalbino Brigita Adomaitytė

2009 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

Ateitininkai

Kas mes?

Ne paslaptis, Telšiuose veikia ir katalikiškos organizacijos, apie kurias neretai nutylima, nes ten per daug religijos. Visada kalbama apie tą niūriąją pusę, kurios ištikrųjų nėra, nes ši veikla kelia džiaugsmą ir suteikia ramybę. Eilinį kartą susidaromas iškreiptas požiūris...
Bet, kad šitaip nebūtų...
Sveiki! Mes esame ateitininkai!
Kartais per daug teoretikai, kartais mus vadina šventakupriais, bet kol kas dar nepakenkėme visuomenei, o kaip tik, mūsų organizacijoje auginame ieškantį tiesos, intelektualų ar bent jau nuoširdų jaunimą. Turime mus vienijančias idėjas, principus, kuriais vadovaujamės ir gyvenime (ar bent to siekiame).
Ką gi mes veikiame Telšiuose? Ir iš vis, kur mes esame?
Darbar kuopoje esame apie 25 nuolatinius jaunus žmones. Turime dvi globėjas, seseris Jurgitą ir Loretą Raudytes. Dar saujėlė - retkarčiais užklystantys žmonės, kurių visada laukiame:]. Į kuopą atklydusi „šviežiena“ dažniausiai atsiliepia šitaip:
„Na, jaučiausi gerai. Mane priėmė. Visi draugiški. Kiekvienas savitas žmogus. Kažkodėl nesinori viso to palikti. Noris tik būti ir būti.“ (Airidas, 21 metai)
Todėl neretai save vadiname ne kuopa, o bendruomene. Esam didelė šeima, kurioje mokomės bendrauti, džiaugtis, būti šalia vieni kitų, kartu organizuoti, keliauti po renginius ir melstis vieniems už kitus.
Mūsų „namai“ - Telšių Vyskupijos Jaunimo Centras. Susitinkame dukart savaitėje –penktadieniais turime susirinkimą, kuriame kalbame mums aktualiomis savaitės temomis, žaidžiame žaidimus ir aptariame tolesnę kuopos veiklą. Vėliau giedame ir grojame vakarinėse Šv. Mišiose Telšių katedroje (18 valandą, jei netyčia eitum pro šalį). Sekmadieniais savo balsais pagyviname Mažosios bažnytėlės tikinčiųjų bendruomenės rytus – giedame Šv. Mišiose (11.30). O po Šv. Mišių keliaujame į TVJC gerti arbatos, žiūrėti filmų, diskutuoti, ar nagrinėti Šv. Rašto...

Mažai? Mūsų gyvenimo filmas tęsiasi ir už bažnyčios sienų. Spalį einame į senelių namus kalbėti rožinio – senelių akys byloja apie didesnę patirtį, negu „atgrotas“ koncertas ar saldainiai galėtų suteikti.
Kiekvieną mėnesį rengiame Vakarus, nes pasaulyje, kuriame gyvename, jau per daug triukšmo. Ir kas tai per
Vakarai? Jie pilni giesmių, šlovinimo, „išsitaškymo“ giedant, apkabinimų, maldos, taip pat rekolekcijų ir konferencijų vakarai. Pirmą kartą sudalyvavusi Šlovinimo Vakare Gintarė sakė: „ Buo tokios akimirkos, kai pagalvodavau, ką aš čia veikiu iš vis, kad neturėčiau čia būti. Nes ne toks žmogus aš esu. Iš pradžių nejauku taip, kai nieko nepažįsti. Bet labai aptiko tas giesmių giedojimas. Kažkaip viską atpirko... Viduj geri jausmai buvo.“
Stengiamės aktyviai dalyvauti socialinėje veikloje, visuomeniniuose/krikščioniškuose renginiuose: Lietuvos Jaunimo Dienos, Taize susitikimai (dabar ruošiamės šiems dviems smagumams, vyksiantiems šiemet), Atsinaujinimo savaitgaliai, Atsinaujinimo dienos ir kiti panašūs įvykiai nepraeina be mūsų. Jau antrus metus rengiame stovyklėles Telšių krašto ateitininkams, dalyvaujame ateitininkiškose stovyklose bei akademijose, suvažiavimuose, per vasarą išsibarstome po piligriminius žygius, stovyklas užsienyje ir Lietuvoje.


Veiklos begalės, o laiko trūksta. Pildome vis naujas idėjas, nes tai, ką darome yra gera. Augdami šioje organizacijoje, kiekvienas atskirai ir visi kartu, gauname didžiulį patirties bagažą. Ieškome savęs ir savo vietos pasaulyje. Retas atėjęs žmogus, rimtai į viską pažvlegęs, nori išeiti iš čia... Nes per daug gera.
Tad jei tik nori, pabandyk ateiti ir Tu. Jei tik ieškai bendraminčių ir kitokio gyvenimo skonio, kritiško žvilgsnio į supantį pasaulį.
16val. Penktadienis. Telšių Vyskupijos Jaunimo Centras (buvę gimdymo namai). Gedimino g. 17, II a.durys dešinėje.

Dovilė Sausdrovaitė

Studento pradžiamokslis

Šį kartą Rugsėjo 1-oji buvo šiek tiek kitokia. Vietoj mokyklos – universitetas, vietoj direktorės – dekanas, o vietoj mokytojų – dėstytojai. Skiriasi tik vardai, o pagrindas išlieka tas pats – asmenybės tobulinimas ir žinių siekimas. Taigi, pažvelkime, kaip atrodo pirmasis mėnuo universitete.Žinoma, pirmiausia susiduri su grupės draugais, kurie turi panašius interesus kaip ir tu, nes jūs studijuojate tą patį dalyką. Bet tai nereiškia, kad jūs visi būsite nuostabiausiais draugais, kadangi visų charakteriai skirtingi. Tačiau pirmosiomis dienomis visi draugiški ir malonūs, nes beveik visi šioje vietoje pirmą kartą. Vyksta „apsiuostymas“ ir susipažinimas.Vėliau bandai „prisijaukinti“ dėstytojus. Daug aiškinti nereikia, nes tas pats buvo ir mokykloje. Tiesiog reikia žinoti, kaip elgtis vieno dėstytojo paskaitoje, o kaip negalima. Vieni dėstytojai nepyksta, kad vėluoji, jei tik neatkreipi į save visos auditorijos dėmesio, o pas kitus geriau net negalvok vėluoti. Nors universitete pavadinimai ir „baisesni“, juk profesorius, lektorius, dėstytojas skamba daug įmantriau nei mokytojas, tačiau jie taip pat žmonės, su kuriais gali ir maloniai pabendrauti, ir „paprikolinti“. Pasiklausai jų ir tau galva prašviesėja, nes kartais jie pažeria tokių minčių, kad net akytės sužiba. Taigi, šis etapas taip pat neturėtų būti sunkus, nes visa tai mes jau išmokome dar mokykloje...Pateikiu trumpą studento žodynėlį, kad galėtumėt lengviau suprasti, kaip ten viskas yra.Paskaita – pamoka, tik dvigubai ilgesnė (trunka net 1,5 val.). Jos metu dažniausiai konspektuoji tai, kas yra sakoma. Rašyti yra ko, net ranka užtirpsta...Srautinė paskaita – paskaita, kurioje susirenka daug įvairios „chebros“.Pratybos, seminaras. Šių užsiėmimų metu tu būni dėmesio centre. Tai plušėjimo valanda.
Laboratoriniai darbai. Kas yra buvęs chemijos ar fizikos laboratoriniuose, tas žino, kas tai yra.
Viršutinė ir apatinė savaitės. Kas antra savaitė būna viršutinė ir atvirkščiai. Kokia iš to nauda? Vienomis savaitėmis būna vienokios paskaitos, kitokiomis – kitos, o kai kurios niekada nesikeičia ir būna kiekvieną savaitę. Pvz., būna, kad vieną savaitę penktadieniais būna trys paskaitos, o kitą savaitę – tik viena, o jei pasiseka – tai nė vienos.Dėstytojas, profesorius, lektorius – žmonės, kurie skaito paskaitas (o kalbant jūsų žargonu – mokytojai, tik „šustresni“).Kirvis – dėstytojas, kuris visada tau rašo blogus pažymius.0–5 – nepatenkinamas įvertinimas.5–10 – balai, už kuriuos negausi akademinės skolos.Seniūnas – tavo grupės draugas, kuriam visa grupė patikėjo rūpintis jūsų bendrais interesais studijų klausimais ir ne tik.LSP. Būdamas studentas, neapsieisi be studento pažymėjimo. Kokia nauda jį turint? Nuolaidos viešajam transportui (50–80 %), taip pat nuolaidos įėjimams į įvairius klubus. Jei mėgsti linksmintis ir keliauti, galėsi tai daryti daug pigiau.SA - Studentų atstovybė. Jei esi veiklus, turi daug idėjų ir nenori vien studijuoti, o nori ir studentauti, tai kreipkis būtent ten.Apie „barakų“ smagumus ir baisumus net nepasakosiu, nes esi tikrai girdėjęs ne iš vieno, kas ten ir kaip vyksta.Tad iki susimatymo universitete!


Karolina Andriekutė

sk8eriai

Ollie, KickFlip, Boardslide... Paprastam žmogui tai visiškai nesuprantama kalba, tačiau gatvių vaikiams – kasdienybė. Visame pasaulyje gausu šia kalba susikalbančių žmonių, o tuo labiau ne tik mūsų šalyje, bet net ir mūsų mieste yra nutrūktgalvių, kurie dienas praleidžia važinėdami. Pažintis su skeiteriais.

Vilius, 19 m.


– Skeitinimo pliusai ir minusai?
– Pliusai: esi laisvas ir nevaržomas, darai tik tai, kas patinka, ir pats važinėjimas – daugiau gyvenimo būdas ir naujas aplinkos suvokimas, o ne paprastas sportas. Minusai: traumos, aplinkiniai žmonės (policija), išleidžiami nemaži pinigai, važinėjimui reikia gero oro...
Kiek laiko važinėjai?
– Važinėjau maždaug 5–6 metus.
– Kaip pradėjai skeitinti?
– Net nežinau, savaime gavosi. Kažkas kaimynystėje turėjo seną riedlentę. Užlipau ir nebenulipau (juokiasi).
Dalyvavai varžybose?
– Tuo metu Lietuvoje retai būdavo organizuojamos varžybos. O jei būdavo, tai į jas prikišdavo visko: bmx, bleidai ir t. t. Žodžiu, atskirų riedlenčių varžybų beveik nebūdavo. Todėl mes patys Klaipėdoje su vietiniais darydavome nedideles varžybėles.
Kuo skyrėsi požiūris į aplinką, kai buvai skeiteris, ir dabar?
– Skeiterių požiūris į aplinką yra visiškai kitoks. Pradėjus važinėti labai susidomima miesto architektūra. Pradedama dairytis įvairiausių laiptų, pakilimų, nusileidimų, reilų, ledzhų, gapų. Žodžiu, visko, kas paįvairintų važinėjimą. Dabartinis mano požiūris į aplinką, manau, daug nepasikeitė. Netyčia išvydęs kokį kalniuką vis dar pasvajoju, kaip juo nusileidęs sėdėčiau nubrozdintomis rankomis (juokiasi).
Geriausias triukas?
– Visi man jie buvo geriausi (juokiasi). Nebūdavo nieko geriau, kaip pagaliau padaryti tai, ką prieš tai bandei kokį 30 kartų.
Kada paskutinį kartą važinėjai?
– Paskutinį kartą važinėjau turbūt praeitą vasarą. Jei užtinku kur nors kokį pažįstamą važinėjant, tai stengiuosi nepraleisti progos atimti riedlentę (juokiasi).
Ar nesigaili, kad metei šitą reikalą?
– Tuo metu mano situacija buvo šiek tiek komplikuota. Šokdamas per piramidę Klaipėdos parke susižeidžiau nugarą, todėl turėjau mesti šį hobį. Buvo liūdna, bet džiaugiausi atliktu paskutiniu gražiu triuku, nors po jo riedlentės dalių ieškojau visame parke (juokiasi).
Tai koks buvo tas paskutinis triukas?
– Bs180flip.


Laurynas, 18 m.
– Skeitinimo pliusai ir minusai?

– Pliusai: gera nuotaika, krūva draugų, su kuriais gali važinėti, smagiai praleistas laikas, džiaugsmas įvykdžius užsibrėžtą tikslą, adrenalinas, be to, sportas. Minusai: aplinkinių neigiamas požiūris į tave dėl triukšmo, miesto daiktų gadinimo, didelė tikimybė patirti didelę traumą ar ką nors susilaužyti, nekalbant apie kasdienius nubrozdinimus, kojų, rankų patempimus, ko, žinoma, neišvengsi norėdamas kažką pasiekti, tik, aišku, reikia nepamiršti, kad reikia būti atsakingam ir stengtis nepulti į pavojų stačia galva.
– Kiek laiko važinėji?
– Važinėju nuo 14-ojo gimtadienio, t. y. 4 metus. Kai pradėjau, maniau kaip ir visi – tapti proskeiteriu. Tiesiog laikui bėgant supratau, kad nesu toks gabus tam ir kad yra tikrai daug gabesnių žmonių, kurie tikrai turi šansą jais tapti, o ypač dabar, kai skeitbordingas yra išsivystęs iki pakankamai aukšto lygio ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje 14 metų riedlentininkai važinėja taip pat, kaip 20–30 metų profesionalai, taigi, savaime aišku, kad žmogus iš tokios mažos ir dar „nepriaugusios“ šiam reikalui šalies negalėtų pasiekti tiek daug. Aišku, Vilniuje, Klaipėdoje yra tikrai gerų skeiterių, kurie galėtų kažką pasiekti, bet kalbant apie save, kaip žmogų iš miesto, kuriame tiek metų žadama pastatyti skeitparką, o jo kaip nėra, taip nėra, tai nelabai ir matosi prošvaisčių kažką pasiekti šiame sporte, todėl skeitinu tik savo malonumui kartu su savo draugais, su kuriais skeitinimas tampa tikrai smagiu ir įdomiu laisvo laiko praleidimu.
– Kokių traumų patyrei?
– Rimtesnių traumų nesu turėjęs. Kartą buvo lūžusi ranka, o daugiausiai – nubrozdinimai, patempimai ir pan.
– Dalyvavai varžybose?
– Varžybose neteko dalyvauti, nesu tiek stipriai įvaldęs savo geresnių triukų, o ir sąlygos pas mūsų važinėti nėra pačios geriausios, nėra nei skeitparko, nei spotų, kuriuose galėtumėme kažką geresnio nuveikti, kas padėtų patobulėti, o be to, Lietuvoje šiuo metu yra tikrai daug skeiterių, kurie už mane yra daug labiau įvaldę skeitą, todėl būtų sunku varžytis su jais.
Kuo skyrėsi požiūris į aplinką, kai pradėjai važinėti, ir dabar?
– Seniau būdavo taip, kad džiaugdavaus radęs kokį bortuką ar porą laiptukų, didelio dėmesio ar kažkokių perspektyvų tam tikroje teritorijoje nematydavau, tiesiog būdavo toks primityvus požiūris. Dabar praeidamas pro kiekvieną miesto kampelį ieškau kažko, kur galėčiau ką nors padaryti su riedlente, nesvarbu, ar tai laiptai, ar turėklas, ar kokia nevisiškai stati siena. Dabar ne tiek svarbu, ar ta vieta tobulai tinka triuko padarymui ir nusileidimui, jei tik pavyksta kažką naujo atrasti, tai tiesiog būtina išmėginti kažką padaryti toje vietoje.
Geriausias triukas?
– Geriausias mano triukas turbūt yra Switch360Flip. Specifiškai jį mokinausi neilgai, jau net pirmą dieną, kai pradėjau mokintis, pavykdavo beveik jį sugauti, ir, svarbiausia, jis man labai nesunkiai darydavosi, visada pritrūkdavo labai nedaug. Normaliai sugavau jį antrą mokimosi dieną, žinoma, nebuvo jis tobulas, bet pakankamai padorus. Sunkiausia dalis buvo tiesiog priprasti važinėti kita puse, išmokti normaliai padaryti ollie, flipą ir panašiai, o pats treflipas vertėsi, kai pradėjau jį mokintis, tikrai pakankamai lengvai, pačiam net buvo keista, nes neseniai buvau išmokęs paprastą 360flipą, kurį mokinausi pusantrų metų (palyginus ilgai, bet, kaip sakant, visi turi savo sunkiųjų triukų, kuriuos vieni greitai išmoksta, o kiti užtrunka ilgiau).
– Linksmiausias nuotykis bevažinėjant?
– Linksma būna kiekvieną dieną, aišku, išskyrus tas dienas, kai ką nors skaudžiai susitrenki ir panašiai (juokiasi). Visokių linksmybių pasitaiko: tai su policija tenka pabendrauti, bet kol kas tik draugiškai (juokiasi), tai koks prigėręs diedukas už kokį nors triuką ar užšokimą, nušokimą nuo laiptų duoda 10 litų, tai moteris, „pakerėta“ mūsų voliojimosi ant žemės, „pasponsoriuoja“ kokiais 20 litų, ir šiaip nuotykių netrūksta, bet jų tiek daug, kad neužtektų viso žurnalo apie juos papasakoti (juokiasi).

Brigita Adomaitytė

VEIKLUS JAUNIMAS

Iš ko gyvena „WOBA“?
Ogi iš programos „Veiklus jaunimas“, kitaip – JTBA („Veiklaus jaunimo“ projektus Lietuvoje įgyvendina Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra) finansavimo. Prieš beveik pusę metų „WOBA“ šeima ilgai ir rimtai darbavosi – ruošė 17-os puslapių paraišką, kurioje susiplanavo begalę darbų ir veiklų visiems metams į priekį. Taigi, visus metus gyvuosime ir mus matysite tik dėl programos „Veiklus jaunimas“ finansavimo.

Kas tas „Veiklus jaunimas“?

„Veiklus jaunimas“ – Europos Sąjungos programa, suteikianti galimybes įgyvendinti savo idėjas visiems nuo 13 iki 30 metų žmonėms iš ES narių (taip pat iš valstybių, siekiančių ES narystės). Programa jauniems žmonėms suteikia neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansuoja jaunimo inicijuotus ir įgyvendinamus projektus. Taip pat skatina Europos šalių bendradarbiavimą. Ypatingą dėmesį programa „Veiklus jaunimas“ skiria turinčių mažiau galimybių nei jų bendraamžiai jaunuolių įtraukimui į įvairius projektus ir iniciatyvas.

Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas“ tęsia ankstesnių Bendrijos programų jaunimui – „Jaunimas Europai“ (1989–1999), Europos savanorių tarnybos ir „Jaunimas“ (2000–2006) – patirtį. Naujoji programa prasidėjo 2007 m. sausio mėn. Jos reikmėms septyneriems metams skirta 885 000 000 eurų. Kaip suprantate, nemaži pinigėliai yra investuojami į augančiąją kartą.

Kas yra jaunimo iniciatyva ir kodėl ji reikalinga?

Jaunimo iniciatyva – ilgalaikis projektas, kurio metu jaunuoliai tiesiogiai ir aktyviai dalyvauja veikloje, kurią patys sukūrė, suplanavo ir turi įgyvendinti. Jauni žmonės, patys įgyvendindami iniciatyvas, įgyja darbo komandoje patirties, patobulina veiklų planavimo ir organizavimo įgūdžius, taip pat įgyja patirties pasirinktoje srityje.Jaunimo iniciatyvos gali būti vietinės arba tarptautinės. Vietinė jaunimo iniciatyva – vienos grupės parengtas ir vykdomas projektas savo šalyje. Tarptautinė jaunimo iniciatyva – kelių grupių iš skirtingų šalių sukurtas bendras projektas, kurio metu bendradarbiaudamos jaunimo grupės vykdo veiklą atskirai savo šalyse ir bendrai susirinkus.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia reikia turėti idėją. Apsvarstęs savo idėjos pranašumą ir originalumą, suburk grupelę bendraminčių. Supažindink juos su savo mintimis ir kartu bendrai nusprendę imkitės darbo. Nueikite į savo mieste esančią neformalaus jaunimo ugdymo įstaigą (Telšiuose – į jaunimo centrą) ir paprašykite informacijos, nuo ko pradėti įgyvendinti savo idėją. Imkitės iniciatyvos ir pradėkite rašyti projektą. Projekte turėsite aiškiai, detaliai ir motyvuotai išdėstyti savo idėjos reikšmę ir svarbą jums bei aplinkiniams. Užpildytą paraišką turėsite išsiųsti Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai (JTBA). Po kelių savaičių gausite atsakymą.

Jei yra noro, viskas įmanoma. Neišsigandę popierizmo, paraišką užpildėme ir mes – dabar matote rezultatą: esame laimingi ir patenkinti, jog galime savo iniciatyvą – „WOBA“ žurnalą jaunimui – įgyvendinti ir toliau.

Martyna Marčenkovaitė

FOOTBAG

Girdėjai? Matei? Žaidei?! Dar NE?!
Tai skaityk akis išplėtęs arba gilink savo žinias apie vieną populiariausių ir mėgiamiausių jaunimo žaidimų „Footbag“.
„Footbag“ „tėveliai“ yra John Stalberger ir Mike Marshall, kurie ir išrado šį puikų žaidimą 1972 m. Jie kartu sukūrė tikrą pirmąjį kamuoliuką ir pavadino jį „Hacky Sack“.
Kai buvo visiškai sukurtos taisyklės, „Hacky Sack“ žaidimas pakeitė pavadinimą į „Footbag“.
Bėgant laikui šio žaidimo mėgėjų atsirado visame pasaulyje – įkurta ir veikia 1 284 klubai 49 šalyse, tarp kurių, be abejo, yra ir Lietuva.

Populiariausi šio žaidimo stiliai: „Freestyle“ ir „Net“.
„Freestyle“ žaidžiama stovint ratu ir kuo įmantriau perduodant kamuoliuką kitam žaidėjui. Tai pats populiariausias „Footbag“ žaidimas, nes nėra skaičiuojami taškai, dėl ko nėra kovos dėl rezultato. Patyrę (supratę šio žaidimo sistemą) žaidėjai dalyvauja „Freestyle“ čempionatuose, kur jų žaidimą-pasirodymą vertina už sudėtingą choreografiją, technikų įvairovę ir kūrybišką originalumą.
„Net“ žaidžiamas teniso aikštelėje per 1,5 metro aukštyje pakeltą tinklą vienas prieš vieną arba du prieš du. Žaidžiant vienas prieš vieną leidžiama kamuoliuką savo tinklo pusėje liesti 2 kartus, o žaidžiant du prieš du – 3 kartus, tačiau ne daugiau kaip 1 kartą vienam žaidėjui iš eilės.

Kamuoliukų rūšys.
Šio žaidimo kamuoliukai dažniausiai skirstomi žaisti „Freestyle“ ir „Net“ žaidimams, tačiau yra ir skirtų žaisti naktimis ar šlapiu oru.
„Freestyle“ – 40–55 g svorio ir 3,5–6 cm dydžio, o „Net“ – 45–75 g svorio ir 4,5–6 cm dydžio.
Kamuoliuko kietumas daug ką nulemia, nes nuo jo priklauso, kiek aukštai nuo smūgio pakils kamuoliukas ir kaip lengvai bus atliekamas triukas.
Turbūt jau ir Telšiuose – Katedros aikštėje, miesto centre prie Meškos laikrodžio ar TJC (Telšių jaunimo centro) kiemo aikštelėje – pastebėjai jaunimą, spardantį mažą ore savo formas keičiantį kamuoliuką. O kaipgi be išradingų, naujų šio žaidimo pavadinimų – šiam žaidimui yra sugalvotas ne vienas smagus „vardas“, pavyzdžiui: „soksas“, „spardukas“ ar „kaboom“.

Kai kurie žaidėjai pakankamai gerai supranta šio žaidimo techniką ir yra gerai ją įvaldę, taigi, jei ir tu nori išmokti šio žaidimo gudrybių, prisidėk prie jų, nesvarbu, kur jie bežaistų – Telšiuose ar kitam mieste. Jei žaidėjai bus supratingi ir malonūs, jie tau tikrai leis prie jų prisidėti.
Sėkmės žaidime!

Vaida Gaurilovaitė

2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Nors artinasi žiema ir vakarai darosi vis niūresni bei šaltesni, mes, "wobiečiai", nepatingėjome ir lapkričio 26 -ą dieną 16val. apsilankėme Telšių vaikų globos namuose. Pamatę renginukų salę, išsižiojome - tokios salės pavydėtų ne vienas jaunimo centras. Jaukios ir ryškios geltonos sienos, violetinės kėdės, įspūdinga nuotraukų galerija - viskas paliko neišdildomą šiltos atmosferos įspūdį.
Žurnalo pristatymą pradėjome nuo susipažinimo žaidimėlių. Pasirodo, jog viename pastate gyvenantys vaikai menkai težino vieni kitų vardus, tad naudos būta tiek mums, tiek jiems patiems. Iš kart po žaidimų sekė mūsų vaidybinis mini etiudas, po kurio, negaišdami laiko, ėmėme jaunimui pasakoti, kas yra "WOBA", ką joje rašome, pasiūlėme ir jiems pabandyti rašyti straipsnius bei supažindinome su JTBA - papasakojome, kad projektą gali imti rašyti bet kuris jaunuolis, subūręs bendraminčių ratą ir taip įgyvendinti savo idėją, kaip darome mes. O kad žurnalo pristatymas nebūtų sausas, sugrojome ir padainavome keletą dainų, po kurių iškart sekė keletas judrių ir linksmų žaidimų užbaigimui, pakėlusių visiems ūpą.
Šitaip mes praleidome popietę su Telšių vaikų globos namų jaunimu. ;)

2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

projekto tobulinimo seminaras

Sveiki mielieji,

sveikinasi wobiečiai, tik ką grįžę iš mokymų jaunimo iniciatyvų organizatoriams, kuriuos surengė JTBA.
Lapkričio 2-6 dienomis buvome Aukštadvaryje, Trakų rajone, kur pristatinėjome savo projektą - žurnaliuką "Woba" kitiems projektų vykdytojams bei seminaro vadovams - Taniai ir Linui.

Mokymuose tikrai nenuobodžiavome, nes turėjome daug užduočių bei gavome gausybę informacijos, kuri tikrai pravers kuriant mūsų kūdikį - žurnalą. Seminaro esmė - projekto tobulinimas, tad gavome atsakymus į neaiškius klausimus, o tai padaryti padėjo darbas įvairiose grupelėse, aptarimai, užduočių vykdymas bei diskusijos...

Na, o po dienos darbų linksmai leidome laiką su kitais seminaro dalyviais, kartais net ir iki paryčių... Nepaisant trumpo miego, dirbome produktyviai ir galime džiaugtis, kad ne tik tobulinome savo projektą, bet ir užmezgėme naudingų pažinčių, kuriomis pasidalinsime ir su jumis...

Šviežiausias "Woba" jau laukia jūsų...

2009 m. rugsėjo 29 d., antradienis

...Nes tik vieno fotoaparato mygtuko paspaudimu Tu gali sustabdyti tą akimirką, žavingą... Paskutinįjį rugsėjo savaitgalį Telšių jaunimo centre (TJC) vyko fotografijos seminaras jaunimui, kurį organizavo jaunieji „WOBA“ žurnalistai.
Pradžių pradžia
Daugiau nei prieš pusę metų Pilietinės jaunimo iniciatyvos paskelbė projektų konkursą, kurio prizinis fondas siekė daugiau nei 8000 eurų. Ilgai nedvejoję, jaunimo žurnalo „WOBA“ nariai susibūrė draugėn ir nusprendė, kad tokia pinigų suma bus dar vienas naujas ir atviras kelias žurnalo jaunimui plėtrai. Jaunuoliai uoliai kibo į darbą ir parengė projektą, kurį, pažymėtina, laimėjo tik iš antro karto, tačiau galbūt tai ir buvo ženklas, kad „WOBA“ turi džiuginti Telšių jaunimą savo naujomis ir kūrybingomis idėjomis.
Sustabdė akimirką
Nuo rugsėjo pirmosios startavęs ir visus metus truksiantis projektas bei jo programa dar ne sykį stebins telšiškius naujų žurnalo numerių ryškumu, renginių gausa bei atviru kvietimu bendrauti su Telšių jaunimo centru (TJC) ir neformalia grupe „WOBA“ šeima. Baigiantis pirmajam rudens mėnesiui „WOBA“ komanda suorganizavo fotografijos seminarą „Sustabdyk akimirką, žavingą“, į kurį buvo pakviesti du fotografijai nusipelnę žmonės - jaunasis menininkas klaipėdietis Remigijus Anužis bei telšių amžininkas, ilgametis fotografas Mečislovas Šilinskas.
R. Anužis fotografija domisi nuo 15 metų, kuomet pradėjo savanoriauti Jaunimo Sveikatos Centre „Bendraamžiai“. Jaunuolis minėjo, kad prieš metus šis pomėgis „okupavo“ didžiąją dalį jo laisvalaikio. Jis nusprendė įsirengti fotostudiją, kurioje darbas fotoaparatu vyksta visai kitaip nei gamtoje. Seminaro metu jaunasis fotomenininkas supažindino į TJC susirinkusius jaunuolius su fotoaparto funkcijomis, teisingu objektyvo nukreipimu į daiktą ir pažymėjo esminį dalyką: „Nori meninės nuotraukos? Pirmiausia išmok padaryti dokumentinę“, - šypsojosi R. Anužis.
Seminaro metu siekta parodyti kartų skirtumus, todėl pakviestieji seminaro vadovai skyrėsi ne tik amžiumi, bet ir požiūriu į tai, kas yra menas, dokumentika ir fotožurnalistika. M. Šilinskas - laiko patikrintas fotomenininkas. Fotografija jis užsiima ketvirtąjį dešimtmetį, yra išleidęs savo autorinę knygą, begales lankstinukų ir atvirukų su Telšių miesto vaizdais. Šis fotografas yra surengęs ne vieną savo darbų parodą bei buvo vienas tų, kuris sugebėjo įamžinti Lietuvai labai svarbias Nepriklausomybės kovų datas Žemaitijos sostinėje.
Jaunuoliams, klausiusiems seminaro buvo įdomu pamatyti, kaip atrodė jų miestas dar tada, kai jie buvo negimę ir, be abejo, jiems buvo be galo įdomu stebėti, kaip iš paprasčiausio aguonos žiedo gimsta meno kūrinys. Ar daugiau nei dvi valandas trukę pokalbiai apie fotografiją davė naudos jauniesiems žurnalistams, paaiškės netrukus - mažiau nei po mėnesio vyks spaudos konferencija, kurioje „WOBA“ šeima pristatys savo naujus fotografijos darbus.
Praėjus kelioms valandoms po fotografijos seminaro, „WOBA“ komanda vėl susirinko į TJC praleisti visos nakties. Iš pradžių vyko rimtas pokalbis, kurio metu jaunuoliai aptarė savo nuotaikas, jausmus grupėje, iškėlė klausimus ir ieškojo problemų sprendimų būdų. Viso pokalbio metu gerų idėjų ir patarimų nestokojo jaunasis fotografas R.Anužis mielai sutikęs likti nakčiai. Po rimtojo pokalbio jaunieji žurnalo kūrėjai ėmė žaisti simuliacinius žaidimus komandos tvirtumui išbandyti ir suprato, kad dar turi, kur tobulėti. Na, o po to prasidėjo „WOBA“ linksmybės. Kas šoko, kas kalbėjosi, kas žaidė žaidimus, kas gamino vakarienę – visi laiką leido puikiai su gera doze juoko. Atėjus giliai nakčiai visi jaunuoliai sulindo į miegmaišius ir nusprendė pažiūrėti filmą, tačiau po tokios įvykių kupinos dienos, jautėsi pavargę ir filmo pabaigos taip ir nebepamatė. Išaušus rytui, skirtis nesinorėjo – buvo taip linksma drauge. Tad „WOBA“ komanda su nekantrumu lauks ir kitų panašių renginių.

2009 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis



Tel. nr.: 8 624 42891
El. paštas: woba@family.lt

Redakcijos adresas: Plungės g. 29, Telšiai
Internetinė svetainė: http://www.woba.tjc.lt/


Woba šeima skelbia konkursą „RAŠYK NEUŽSIČIAUPDAMAS

Visiems, norintiems ir galintiems išreikšti save žodyje, Telšių jaunimo žurnalas WOBA skelbia konkursą „Rašyk neužsičiaupdamas“.
Geros idėjos pasaulį stumia į priekį, todėl nedvejok ir sudalyvauk šiame konkurse. Savo kūrybą gali išreikšti tokiuose žanruose: interviu, straipsnis, fotoreportažas, informacija, žinutė ir pan. Originaliausių ir kūrybingiausių autorių kūriniai bus išspausdinti jaunimo žurnale „WOBA“, o pačių geriausių laukia prizai!

Temos:
Muzika
Ekologija
Sveikata
Sportas
Žmonės
Menas
Mada
Naujovės
IT (Informacinės technologijos)
Gatvė

Informacija apie konkursą:

Konkursas prasideda 2009 – 10 – 01
Konkursas baigiasi 2009 – 12 – 31
Dalyvauti gali 8 – 12 klasių mokiniai


Konkurso taisyklės:

Siunčiant laišką reikia pateikti tikrus ir identiškus asmens duomenis.
Prizo pristatymu ir nugalėtojų išrinkimu rūpinasi Woba redakcija.
Jūsų pateikti asmens duomenys nebus perduoti kitiems asmenims.
Draudžiama pateikti kitų autorių publikacijas iš interneto ar kitų rašytinių šaltinių.
Jūsų kūrybiniai darbai bus publikuojami tik „WOBA“ žurnale.

Konkurso prizai:

I vieta – firminiai „Woba“ marškinėliai + Roderick Gordon ir Brian Wiliams knyga „Tuneliai“ + galimybė tapti Woba redakcijos nariu
II vieta – Roderick Gordon ir Brian Wiliams knyga „Tuneliai“ + Telšių jaunimo centro atributika
III vieta – Roderick Gordon ir Brian Wiliams knyga „Tuneliai“


Tavo darbų Woba redakcija laukia el. paštu: woba@family.lt



Pagrindinis projekto rėmėjas: JTBA Projekto partneris:



Telšių jaunimo centras

2009 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

Pradžių pradžia..

Vieną šaltą ir lietingą spalio 27d. vakarą VDA parodų salėje vyko kai kas neįprasto Telšiuose.
Tą išskirtinę dieną oficialiai gimė pirmasis "WOBA" numeris. Susirinkusią minią "WOBA" komanda nustebino mini spektakliu. Taip pat papasakojo, kas bus rašoma šiame leidinyje, ir garbingai įteikė kiekvienam atėjusiam po žurnalo 1-ąjį numerį. Jei buvai ten - gavai.
Pakvietus pasisakyti norinčius, "WOBA family" sulaukė pagyrų bei dovanų nuo "Drukos" leidyklos, I. Daubarienės bei Z. Pikiotienės. Renginio metu jaukią atmosferą grodamas gitara kūrė Vytas, o prisistatymo pabaigoje vyko nedidelis koncertukas, kurį mielai sutiko surengti Julija bei Eglė. Visi atėjusieji buvo kviečiami pasivaišinti arbata bei mūsų didžiuoju tortu.
Ačiū rėmėjams, muzikantams bei, aišku, nuoširdus ačiū Jums, nepabūgusiems lietaus ir atėjusiems pabūti su mumis tą svarbią akimirką.